Žiniasklaida apie mus

Neįvertintas bendradarbiavimo potencialas

Kai kalbame apie rytų rinkas, dažniausiai turime omenyje – Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, tačiau pamirštame apie mažesnius, bet taip pat svarbius partnerius – pavyzdžiui Lietuvą.

Tai buvo minima Rytų Ekonomikos Kongreso metu, per Lenkijos-Lietuvos ekonomikos susirinkimą „verslo bendradarbiavimas su Lietuva – galimybės ir iššūkiai”. Apie Lenkijos-Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą – išskyrus investicijos naftos perdirbimo įmonei Orlen Mažeikiuose prieš porą metų, kuri nėra labai garsi. Tačiau nereiškia, kad tokio bendradarbiavimo nėra. Bendradarbiavimas yra geram lygyje, tačiau galėtų būti dar geriau.

- Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruota apie 200 įmonių, su Lenkijos kapitalu – sakė Robert Juodka, kuris yra vadovaujantis partneris advokatų kontoroje Varul. Dar pabrėžė, kad bendros investicijos yra pakankamai gerame lygyje. Lietuva yra penkta pagal dydį investicijos kryptimi Lenkijai (pažymėtina, kad tokia aukšta pozicija yra dėka Orlen investicijos Mažeikiuose), Lenkija Lietuvai – trečia. Lenkijos investicijos Lietuvoje sudarė 700 mln eurų, Lietuvos mūsų šalyje – 280 mln eurų. Nors Lietuva yra dešimt kartų mažesnė už Lenkiją, bet abipusių investicijų skirtumas yra šiek tiek daugiau nei du kartus – pridūrė Juodka. Kas investavo Lietuvoje - nesiskundžia. Prieš porą metų pradėjome domėtis rytų rinkomis ir pirmus žingsnius nukreipėme į Lietuvos rinką. Iš pradžių turėjome problemų su Lietuvos partnerių susidomėjimu, tačiau pirmų projektų realizacija parodė, kad yra didelė mūsų paslaugų paklausa – pasakojo Bartłomiej Staszałek, Inwestbud Holding direktorius, įmonė kuri orientuota į termo-modernizavimo darbus. – Šiandien mes galime pasigirti pirmosiomis sėkmėmis, mes esame po pirmųjų realizacijų, jau turime pirmąsias investicijas Lietuvos rinkoje. Mūsų įmonė pastoviai ieško statybos medžiagų gamintojų bendradarbiavimui. Mes plečiame savo veiklą – sakė Investbud Holding direktorius.

Kas trukdo plėtoti tarpusavio santykius? – Žinoma yra kalbos barjeras, tačiau vykdant veiklą užsienyje, tai yra normalu – teigia Staszalek. Robert Juodka, kuris savo biure atidarė t.p. polish desk, kad aptarnauti investuotojus iš abiejų šalių, pabrėžia, kad yra gal ne pagrindiniai, tačiau svarbūs teisiniai skirtumai – pvz. Dėl įmonių vadovų kompetencijos. – Lietuvos verslininkai, kurie bando įsitvirtinti Lenkijos rinkoje, dažnai skundžiasi dėl daug didesnės konkurencijos Lenkijoje. Taip pat girdėjau skundus dėl sunkumų bandant susisiekti su Lenkijos vyriausybės administracija, ypač elektroninėmis priemonėmis. Svarbus ir mokesčių klausimas – Lietuvoje mokesčiai daug mažesni – pvz. Fizinių ir juridinių asmenų pajamų mokestis, tik 15 proc. – pabrėžė Juodka.

Lenkijos verslininkai taip pat susiduria su teisiniais skirtumais. – nereikia tų skirtumų demonizuoti, tik pasikliauti specialistais, teigia Staszalek, kuris pabrėžia, kad užsienio rinkoje geriausia veiklą vykdyti kartu su vietiniu partneriu. – Pačioje pradžioje planavome įeiti į rinką savarankiškai, tačiau tai buvo klaida. Po metų radome patikimą partnerį ir įkūrėme įmonės filialą Vilniuje, tik tada pradėjo tai efektyviai veikti. Bendradarbiavimas su vietiniu partneriu parodė, kad einame tinkama linkme. - pabrėžė Investbud Holding direktorius. – Esame tik kelio pradžioje, tačiau nuo pirmų užmegztų kontaktų su Lietuvos įmonėmis supratome, kad savarankiškas įėjimas į rinką nėra tinkamas sprendimas – patvirtino Zbigniew Chylinski, PKP Energetyka direktorius. Bartomiej Staszalka nuomone, stereotipai ir kultūriniai skirtumai yra tam tikra kliūtis. – Kai norėjome įdarbinti darbuotojus išvažiavimui, tai dažnai girdėjome, kad gali važiuoti į Vokietiją, bet ne į Lietuvą, nors ir tos pačios įdarbinimo sąlygos. Tokius stereotipus reikia laužyti – teigia Staszalek. – Didžiausia tarptautinio bendradarbiavimo problema dažniausiai yra grynai žmonių nusistatymas prieš kitą šalį – kur kalbama kita kalba, turi kitą kultūrą. Tačiau reikėtų žiūrėti tai, kas mus vienija, o ne tai kas mus skiria – pabrėžė PKP Energetyka direktorius.

Diskusijos metu buvo pabrėžiama, kad atsižvelgiant į infrastruktūrų dideles investicijas – energetikos tiltas, dujų jungiamosios linijos, Rail Baltica – Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas įgis naują postūmį didinti savo potencialą. Šiuo metu esamas nėra pilnai išnaudojamas. – per paskutinius 5 metus prekių apyvarta padidėjo 58 proc. Per pastaruosius dvejus metus stebėjome abipusių apyvartų augimo sulėtėjimą - sakė Robert Juodka.

Zbigniew Chylinskis, PKP Energetyka direktorius manė, kad tai gali būti dėl to, kad buvo išnaudoti visi pinigai iš ankstesnio ES biudžeto, o dabartinės lėšos dar nebuvo aktyvuotos – jo manymu, tai gali būti abiejų šalių sumažėjusio verslininkų bendradarbiavimo aktyvumo priežastimi. Tačiau bendradarbiavimo idėja bręsta – tuo įrodymu yra pavasarį įkurti Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai, kurie sukuria naujas galimybes, beje yra paskata steigti verslo ryšius. Būtent PKP Energetyka – įmonė, kuri veikia šalies viduje – prisijungė prie rūmų norėdama pradėti veiklą naujoje rinkoje - ypač atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių investicijų į infrastruktūrą šioje srityje – t.y. Rail Baltica.

- turime didelę patirtį, mes teikiame techninės priežiūros paslaugas Lenkijos geležinkeliams, o paskutiniu metu angažuojamės į geležinkelio modernizaciją. Tačiau angažuojamės taip pat į teletechnikos, valdymo sritis. Pasikonsultavę su Lietuvos įmonėmis, mes įsitikinome, kad galime puikiai papildyti vienas kitą – aiškino Chylinski. – Mums atrodo, kad mes galėtumėme padėti Lietuvos įmonėms savo patirtimi, o jie galėtų padėti mums – pridėjo.

Bendradarbiavimas Rail Baltica srityje būtų reikšmingas tiek, kad tai vienas iš projektų, kuris tvirtai sujungia abiejų šalių ekonomiką (ir pora kitų). – Pabaigus Rail Baltica bus ideali geležinkelio infrastruktūra. Tie sujungimai prie esamų sujungimų su Rusiją ir Baltarusiją reikš tai, kad Lenkija ir Lietuva gali būti puikus tarpinis taškas transporto srityje tarp Rytų ir Vakarų – sakė Marius Matulaitis, Lietuvos geležinkelių Europos geležinkelių tinklo integracijos departamento vadovas. Šiandien geležinkelio transportas yra prekių transportavimo tarp abiejų šalių silpnoji vieta. – Šiuo metu situacija tarp Lietuvos ir Lenkijos yra labai neproporcinga, jeigu kalbėti apie geležinkelio pervežimus. Šiandien padėtis yra labai nepalanki, tačiau matome didelį krovinių pervežimo geležinkeliais potencialą – sakė Matulaitis, neslėpė Lietuvos vežėjo ambicijų dėl šios investicijos.

- Mūsų pagrindiniai iššūkiai yra pradėti transportuoti prekes į Lenkiją, naudojant mūsų lokomotyvus. Tikimės vykdyti transportavimą iki Varšuvos, arba bent iki Balstogės – teigė. - Dabartinėje politinėje situacijoje, kai dauguma šalių ieško naujų rinkų, mūsų šalys gali aktyviai dalyvauti susisiekime iš pietų Europos ir jungtis su šiaurės susisiekimo maršrutais – pridūrė. Lietuvos Geležinkelių atstovas pabrėžė, kad 300 mln vertės investicija iš Lietuvos pusės jau į pabaigą. Matulaitis teigia, kad po projekto Rail Baltica užbaigimo mazgas Šetokai bus pilnai paleistas. - Tada bus atviras kelias į rytus per intermodalinį terminalą Kaune – pridūrė. Kiti investicijos etapai, tai priėjimas iki Latvijos sienos, po to per Latviją į Estiją ir toliau iki Helsinkio.

Ką dar galima padaryti? Diskusijos dalyviai susitarė, kad ir toliau plės infrastruktūrą. – turime daug bendrų projektų, tokių kaip elektros energetinis sujungimas tarp Lietuvos ir Lenkijos, arba jungiamasis dujotiekis – vardino Robert Juodka, priduriant, kad bendradarbiavimas neapsiriboja vien dideliais infrastruktūros projektais. – turime taip pat daug paprastų investicijų iš kasdienio verslo. Pavyzdžiui Lietuvos įmonės labai mėgsta vertybinių popierių biržą Varšuvoje – pastebėjo Juodka, - Iš kitos pusės Lenkijos Rafako dalyvauja biomasės ko-generavimo projekte Vilniuje – pridūrė. Tiek jis, tiek kiti diskusijų dalyviai pabrėžė, kad šios ankstesnės bendradarbiavimo formos bus naudingos tinkamai verslo aplinkai – pvz. Lietuvoje galėtų pradėti veikti Lenkijos bankai. Bartłomiej Staszałek atkreipė dėmesį, kad verslo bendradarbiavimu turime pasirūpinti ankstyvosiose stadijose - pavyzdžiui, apsikeičiant patirtimi tarp Lenkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų.

This page uses cookies.Close